Nors Vyriausybės
programoje teigiama, kad miškų privatizacija, išskyrus numatytą
grąžinimą buvusiems savininkams, negalima, Aplinkos ministerija siūlo
valdžiai atsikratyti nuo valstybinės reikšmės miškų nutolusių ir
išbarstytų miško žemės sklypų, parduodant juos aukcionuose.
Pirkėjai sukėlė šiurpą
Parduoti
aukcionuose nuosavybės grąžinimui rezervuotus miškus, kai nėra į juos
teisėtų pretendentų, buvo nusprendusi ankstesnė valdžia. Nacionalinei
žemės tarnybai buvo nurodyta parengti aukcionams apie 100 tūkst. ha
rezervinių miškų.
Tačiau pernai vasarį pradėti aukcionai
pašiurpino ne tik įsigyti vieną kitą hektarą miško panorusius ūkininkus,
žaliuosius, bet ir pačius Seimo narius. Mat absoliuti dauguma
aukcionuose miškus pirkusių pirkėjų buvo juridiniai asmenys, nieko
bendro neturintys su ūkininkavimu.
Be to, didžioji dalis pirkėjų,
pasinaudoję įstatyme palikta landa, miškus pirko išsimokėtinai -
sumokėjo tik 10 proc. aukcione pasiūlytos kainos, galutinį atsiskaitymą
nukeldami net 15 metų. Be jokių garantijų, kad nusipirktuose sklypuose
neišsikirs miškų, o vėliau nebankrutuos miškuose palikę plynes, o
valstybei - skolas. Juolab kad sklypo hektaro, už kurį buvo atsiskaitoma
iš karto, kaina buvo kelis kartus mažesnė (vidutinė kaina 4,2 tūkst.
litų) nei perkamo išsimokėtinai (vidutinė kaina 14,5 tūkst. litų).
Seimo
Kaimo reikalų komitetas pernai rugsėjį pareikalavo stabdyti aukcionų
organizavimą, o lapkritį parlamentarai skubiai pataisė įstatymą ir
panaikino galimybę mišką pirkti išsimokėtinai.
Tačiau visa kita
buvusios valdžios patvirtinta rezervinio miško pardavimo tvarka kol kas
nepanaikinta. Teoriškai miškų aukcionai gali vykti, bet kol kas šiemet
Valstybės žemės fondas nėra paskelbęs nė vieno.
Kompensacijos ne itin vilioja
Aplinkos
ministerija pateikė Vyriausybei naujus siūlymus, kaip tvarkytis su
rezerviniais miškais ir juos parduodant prasimanyti pinigų
kompensacijoms už valstybės išperkamą piliečių nuosavybės teise turėtą
žemę miestuose.
Šiuo metu valstybė dar neatsiskaičiusi su 21
proc. tokių piliečių. Nuosavybės teises miestuose dar liko atkurti 12,2
tūkst. buvusių žemės savininkų ar jų paveldėtojų į 8,1 tūkst. ha žemės.
Skaičiuojama, kad tam prireiks apie 320 mln. litų.
Bet žmonės
neskuba griebti siūlomų pinigų - porą metų galiojančia tvarka panoro
pasinaudoti tik kiek daugiau nei tūkstantis buvusių savininkų, pasiėmę
pinigines kompensacijas už 736 ha žemės.
Kertasi su Vyriausybės programa
Aplinkos
ministerijos Miškų departamento direktoriaus Valdo Vaičiūno teigimu,
rezerviniai miškai yra įsisenėjusi problema, atsiradusi dėl mūsų žemės
reformos grimasų.
„Tie miškai, kažkada buvę privatūs arba
buvusios privačios žemės, pokario laikotarpiu užaugusios mišku, buvo
priskirti laisvos valstybės žemės fondui, kitaip tariant, rezervuoti
nuosavybės teisių atkūrimui. Jų priežiūrą ir apsaugą vykdė miškų
urėdijos, tačiau nuo pat žemės reformos pradžios jie nebuvo
visavertiškai tvarkomi, - aiškino V.Vaičiūnas. - Dabar kyla klausimas,
ar aukcionus vykdyti toliau, kaip juos vykdyti ir kokius miškus būtų
galima parduoti".
Keblumas tas, kad naujosios Vyriausybės
programoje yra numatyta, jog tolesnis valstybinių miškų privatizavimas
negalimas, išskyrus grąžinimą buvusiems savininkams. Todėl Žemės ūkio
ministerija parengė įstatymo pataisas, kuriomis siūloma leisti žmonėms,
turėjusiems žemės miestuose, vietoj jos pasiimti miško ne miesto
teritorijoje.
Vertingiausius priglaus urėdijos
Valstybinės
miškų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus Rimanto
Prūsaičio teigimu, šiuo metu rezervinių miškų yra apie 250 tūkst. ha. Iš
jų apie 107 ha jau yra rengiami dokumentai nuosavybės atkūrimui arba ji
atkurta, tik sklypai dar neįregistruoti Registrų centre.
Aplinkos
ministerija siūlo su valstybinės reikšmės miškais besiribojančius, į
juos įsiterpusius rezervinių miškų plotus, taip pat didesnius nei 10 ha
miško sklypus, prie kurių yra privažiavimo keliai, perduoti panaudos
teisėmis miškų urėdijoms.
„Į valstybinės reikšmės miškus
įsiterpusių miškų, preliminariais duomenimis, yra 15 tūkst. ha,
besiribojančių - apie 44 tūkst. ha. Ir dar 15 tūkst. ha yra didesnių nei
10 ha sklypų, prie kurių yra privažiavimo keliai. Taigi iš viso būtų
apie 75 tūkst. ha miško, tinkamo perduoti urėdijoms, t.y.
neprivatizuoti", - skaičiavo R.Prūsaitis.
Pasak jo, parduoti būtų
galima apie 69-70 tūkst. ha, kurie yra toli nuo valstybinės reikšmės
miškų, išsibarstę įvairiose sunkiai prieinamose vietose. Preliminari
minėtų miškų kaina pagal rinkos vertes siektų apie 350 mln. litų.
Vadinasi, kompensacijoms už valstybės išperkamą miestų žemę pakaktų su
kaupu.
„Kokia kaina bus - sunku pasakyti, - abejojo R.Prūsaitis. -
Mes įvertinome, kad bus gauta 6,8 tūkst. litų už ha. Bet vargu ar visus
šiuos miškus pavyks parduoti. Bus tokių miškelių, menkmiškių, įvairių
smulkių medynėlių, kurie jokių pirkėjų nesudomins".
32 - tiek valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų spėta parduoti aukcionuose 2012 m.
26 - tiek miško sklypų, kurių bendras plotas 173,1 ha, parduoti išsimokėtinai už 2,5 mln. litų.
6 - už tiek miško sklypų, kurių plotas 15,81 ha, pirkėjai atsiskaitė iš karto, sumokėję 86,4 tūkst. litų.
179 - tiek tūkst. litų 2012 m. iš viso gauta į valstybės biudžetą už parduotus rezervinių miškų sklypus.
320 - tiek mln. litų reikėtų kompensuoti piliečiams už išperkamą žemę, jeigu visi jie sutiktų imti pinigus.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
