NTrinka

Registrų centro duomenimis, šiemet spalį Lietuvoje žemės sklypų parduota net 990 daugiau nei rugsėjį, tai yra daugiau nei bet kurį kitą mėnesį per pastaruosius 7,5 metų. Tuo tarpu Vilniaus savivaldybės teritorijoje buvo užfiksuotas rekordinis - 362 - žemės sklypų pardavimo skaičius - didžiausias per pastarąjį dešimtmetį prekybos žeme mastas sostinėje.

Nekilnojamasis turtas žymiai nebrangs

„Kol kas šis padidėjimas yra tik vieno mėnesio statistika, todėl nedrįsčiau daryti prielaidų ir išvadų apie tendencijas. Vis dėlto pažvelgus į preliminarią situaciją, matome, jog daugiausia buvo sudaryta gyvenamosios namų valdų paskirties sklypų ir žemės ūkio paskirties sklypų sutarčių. Būtent šie du segmentai labiausiai išaugo, palyginti su praėjusiais mėnesiais", - „Vakaro žinioms" teigė nekilnojamojo turto ekspertas Arnoldas Antanavičius.

O Vilnius išsiskiria tuo, jog atsigaunančios ekonomikos rodikliai labiausiai matomi būtent sostinėje.

„Gyventojų noras investuoti į nekilnojamąjį turtą taip pat labiausiai jaučiamas Vilniuje. Gyventojai, kurie iki šiol svarstė, investuoti į nekilnojamąjį turtą ar ne, vis drąsiau priima teigiamus sprendimus, - sakė jis. - O namų valdų segmentas, skirtas nuosavų namų statybai, šiuo metu yra paklausus. Ir ši paklausa tik augs."

Pasak A.Antanavičiaus, ryškaus nekilnojamojo turto kainų augimo tikėtis nereikėtų. Vienas pagrindinių argumentų yra tas, jog pasiūloje dar yra labai daug neįsisavintos žemės.

„Per pakilimą Vilniuje buvo pakeistų paskirčių, parengtų detaliųjų planų, priplanuota daug projektų. Šiuo metu rinka dar valosi ir įsisavina perteklinę pasiūlą, kuri susidarė per pakilimą, - aiškino A.Antanavičius. - Pastebime, kad namų valdų segmente yra iki 10 procentų kainų padidėjimas."

Gali būti spekuliacinių siekių

Anot ekonomisto Audriaus Rudžio, Lietuvoje ekonomika atsigauna, savo ruožtu ir gyventojų lūkesčiai pagerėjo.

„Žmonės nori iš brangių išlaikymo atžvilgiu daugiabučių keltis kitur, statytis kitur. O turint omenyje, kad palūkanų normos paskoloms dabar yra mažos, o indėliams dar mažesnės, tai savotiškai išeina tam tikra taupymo forma", - aiškino ekonomistas.

Tačiau, pasak A.Rudžio, masinis žemės sklypų supirkimas gali būti susijęs ir su spekuliaciniais siekiais nujaučiant, kad žemės kaina augs dėl to, kad ją bus galima parduoti užsieniečiams.

„Individualūs namai gali brangti, naujos statybos, ekonomiškesni butai, manau, kad tikrai brangs. Tačiau šiaip Lietuvoje nedidėja kontingentas, kuris norėtų ir galėtų butus įsigyti, esant tokiai emigracijai, ypač kai emigrantai keičia savo nuostatas - išvažiuoja tam, kad užsienyje gyventų ir vaikus augintų, tai, natūralu, pasiūla didės, o tada kainos, ypač senos statybos butų, neturės tendencijos augti", - svarstė A.Rudys.