Tyla prieš audrą – taip padėtį dėl naujojo Žemės mokesčio
įstatymo, įsigaliojusio nuo sausio 1 d., apibūdina mokesčių sistemos
specialistai, teisininkai ir investuotojai, rašo „Lietuvos žinios".
Neabejojama,
kad įstatyme žiojinčios spragos sukels sąmyšį ne tik tarp mokesčių
mokėtojų, bet ir savivaldybių ižduose. Žemės savininkų ir investuotojų
kritikos neišgirdo nei senoji, nei naujoji valdžia - įstatymas
įsigaliojo taip ir nepakeitus specialistų ryškiai pažymėtų vietų. Pagal
naująją tvarką nustatyti žemės mokesčio tarifą 0,01–4 proc. nuo
vidutinės žemės rinkos vertės privalo savivaldybės. Tačiau aiškėja, kad
prieš įsigaliojant įstatymui to padaryti jos neturėjo teisės...
Vyriausybė nepasirūpino būtinais įstatymo įgyvendinamaisiais teisės
aktais, tad naujieji tarifai galbūt yra neteisėti, o dėl dešimtis ar net
šimtus kartų išaugusio žemės mokesčio baiminamasi mokesčių mokėtojų
emocijų proveržio ir teismų maratonų.
Pasak Lietuvos nekilnojamojo
turto plėtros asociacijos vadovo Kęstučio Kristinaičio, „sunku suvokti,
kodėl naujoji valdžia, perėmusi akivaizdžiai neišbaigtą įstatymą, leido
jam įsigalioti". Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Broniaus
Bradausko tikinimu, po liepos 1 dienos komitete turėtų būti svarstoma
nauja Žemės mokesčio įstatymo redakcija. Jis pripažino, kad dabartinėje -
labai daug spragų, o dėl sumaišties kai kurios savivaldybės įvedė dar
didesnę painiavą.
