Главная » Статьи » NEKILNOJAMOJO TURTO NAUJIENOS » NEKILNOJAMAS TURTAS LIETUVOJE |
Lietuvoje sparčiai atsigauna gyvenamoji
statyba, tačiau nekilnojamojo turto burbulo, koks sprogo
susidaręs recesijos išvakarėse, tai dar neprimena, juolab
kad daugiau kaip pusę būstų sudaro individualūs gyvenamieji
namai.
Šių metų vasarą Lietuvoje buvo užbaigta statyti 860 gyvenamųjų namų, iš kurių 21 – daugiabutis. Statistikos departamento duomenimis, iš 1442 naujų butų daugiau nei pusė, 63 proc., įrengta individualiuose namuose. Nepaisant to, naujų butų šių metų liepą-rugsėjį Lietuvoje buvo užbaigta statyti beveik perpus (41,2 proc.) daugiau, negu per atitinkamą 2012 metų laikotarpį. Kaip jau įprasta, daugiausia naujų butų – 54,9 proc. – buvo baigta statyti Vilniaus apskrityje, Nemaža dalis tenka ir Klaipėdai bei Kaunui – atitinkamai 17,1 proc. ir 13,7 proc. visų naujų būstų. Vidutinis buto naudingasis plotas buvo 118,6 kv. metro, o 1–2 butų namuose – 155 kv. metrai. Daugiabučiuose gyvenamas plotas mažėja – vidutiniškai 56,6 kv. metro, kai įprastai būdavo 60 kv. metrų. Per tris šių metų ketvirčius Lietuvoje buvo baigti statyti 2547 gyvenamieji namai, juose įrengti 4076 butai. Per devynis mėnesius atlikta statybos darbų už 4,9 mlrd. litų. Tai apie 8 proc. daugiau, negu prieš metus. Toliau didėjo statybos paslaugų eksportas – užsienyje atlikta 6 proc. Lietuvos bendrovių statybos darbų. Tačiau Lietuvoje atliktų darbų, palyginti su 2012 m. devyniais mėnesiais, padaugėjo beveik trečdaliu – 31,6 procento. Vien trečiąjį ketvirtį Lietuvoje statybos darbų apimtys buvo 15,3 proc. didesnės nei per atitinkamą 2012 m. laikotarpį, o užsienyje – 9,8 proc. didesnės. Ekonomikos ir finansų ekspertė Jekaterina Rojaka LŽ atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje šiemet jaučiamas statybų sektoriaus atsigavimas dar nėra toks spartus kaip Latvijoje ir Estijoje. Mažesnis ir nekilnojamojo turto kainų indeksas. O kai kuriose Europos Sąjungos šalyse, antai ypač Olandijoje, Skandinavijos valstybėse, šioje rinkoje jau stebimi „burbulai", kurie perspėja apie būsimą stagnaciją. Ji atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje statybų sektorius per krizę nukentėjo labiausiai regione, todėl tikėtina, kad šiais ir kitais metais tikrai dar augs ir galų gale pasieks teigiamą rezultatą, nes kol kas po krizės prie šalies bendrojo vidaus produkto neprisidėjo. Lietuvoje, anot analitikės, jau akivaizdžiai atsispirta nuo krizės dugno pagal būsto sandorių skaičių: gyventojai perka ir savomis lėšomis, ir ima kreditus. Palyginti su prieškriziniu laikotarpiu, vidutiniškai penkeriais metais - iki 35-erių, padidėjo perkančių būstą amžius. Kita vertus, anot J.Rojakos, spekuliacinė būsto paklausa Lietuvoje dar nėra didelė, t.y. kainų indeksas dar nėra toks, kad skatintų būstą pirkti perpardavimo jam pabrangus tikslais, todėl galima teigti, kad nekilnojamojo turto rinka Lietuvoje yra sveika ir kokiais nors „burbulais" dar tikrai nekvepia. | |
Просмотров: 232 | | |
Всего комментариев: 0 | |