NTrinka

Pirmininkas tikino, kad niekas į teritoriją prie upės nesikėsina - esą kaip buvo bendro naudojimo žemė, taip ir liks. Tik tiek, kad išlyginus žemes ir užsėjus žolę, ši teritorija esą bus patrauklesnė nei iki šiol.

Priminus šalia suverstų žemių stovintį žaliąjį namelį pirmininkas sutiko, kad minėtas statinys stovi bendro naudojimo žemėje, tačiau, panašu, kad nemato dėl to didelės problemos.

"Kiek žmonių - tiek nuomonių. Taip, šioje vietoje namų su pamatais niekas neleidžia statyt, bet laikinų statinių - nedraudžia. O tas žalias namelis ir skirtas tik grėbliui ar šakei pasidėti. Panašu, kad šios dvi moteriškės turi konkretų tikslą - V. Olšauską išvaryti iš tos salelės. Matyt, reikės šaukti valdybą ir spręsti, ką toliau daryti su tuo statiniu", - kalbėjo A. Bičkus.

Jei ras pažeidimų - baus

Į vietą buvo iškviesti ir Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūros specialistai. Šios įstaigos vedėjo Algirdo Vaitkaus duomenimis, šiuo metu tebevyksta tyrimas ir aiškinamasi, ar dėl vežamų žemių buvo padaryta žala gamtai.

Pasak jo, iš pirmo žvilgsnio, panašu, kad vežant žemes buvo pažeista upės apsaugos juostos zona, tačiau kol nėra tai įrodančių dokumentų, ką nors konkrečiau pasakyti negalima.

"Buvome išsikvietę sodų bendrijos pirmininką, tačiau jo turimuose dokumentuose nėra nurodyta, koks yra upelio apsaugos juostos dydis. Paprastai jis siekia 5 metrus, o žemės buvos suverstos maždaug 1-1,5 metro atstumu iki upės", - pasakojo A. Vaitkus.

Jei paaiškės, kad buvo pažeista apsaugos zona ir buvo padaryta žala gamtai, pasak A. Vaitkaus, sodo bendrijos pirmininkui skiriama bauda gali siekti ir iki tūkstančio litų.

"Tačiau kol kas anksti komentuoti - tyrimas dar kiek užtruks. O dėl laikino namelio šalia upės galiu pasakyti tik tiek, kad tai jau ne mūsų, o valstybinės teritorijų planavimo inspekcijos kompetencija. Tačiau upelio apsaugos juostos zonoje jokie statiniai negali stovėti", - paaiškino A. Vaitkus.

"Pavydi, ir tiek"

Tuo metu jau 15 metų Smeltalės upelio čiurlenimu besidžiaugiantis V. Olšauskas įsitikinęs, kad ši istorija tik dar kartą parodo, kokie lietuviai yra pavydūs.

"Prieš 15 metų ta teritorija buvo apaugusi krūmais ir bruzgynais. Niekas čia neidavo. Pradėjau pamažu tvarkytis, išpjoviau krūmynus, nuolat nupjaunu žolę. Kai padariau gražiai, dabar ir kitiems tos vietos prireikė. Aš juk negyvenu ten. Koks ten namelis? Šuns būda. Taip - esu susikasęs lysvių, svogūnus auginu, bet juk tai ne mano pragyvenimo šaltinis. Aš tik atvažiuoju ten pasimėgauti gamtos ramybe", - pasakojo Klaipėdoje gyvenantis pensininkas.

Pasak jo, maždaug prieš 15 metų naudotis šiuo bendro naudojimo žemės sklypu jam leido anksčiau šiai sodo bendrijai pirmininkavęs pirmininkas.

"Aš tuomet dar dirbau čia samdomu elektriku. Rašiau oficialų prašymą ir pirmininkas pasakė, kad nėra jokių problemų. Bet juk aš nesu okupavęs tos žemės - kas nori tegul eina ir palapines stato. Jei nepatinka, kad auginu daržoves, galiu vaismedžiais apsodinti - visi galės džiaugtis, kai pavasarį žydės", - nieko blogo savo darbuose sakė nematantis V. Olšauskas.

"Tokių konfliktų netrūksta"

Eidigintas GERMANAVIČIUS, Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas

Tokių konfliktų dėl pasisavintų bendro naudojimo žemių sodų bendrijose būna labai dažnai. Nežinau, ar tai lemia pavydas, ar atvirkščiai - žmonių noras gvieštis daugiau nei jiems priklauso. Įstatymiškai bendro naudojimo žemė turi būti naudojama bendriems tikslams - tai gali būti pievelė, žaidimų aikštelė ir taip toliau. Savavališkai tokiose vietose nieko statyti ar auginti negalima. Juk jei ateitų kaimynas ir išsirautų morką, kurią žmogelis augina bendro naudojimo žemėje, neabejoju, kad kiltų didžiulis konfliktas.
Tačiau jei sodų bendrijos valdyba yra nusprendusi leisti laikinai naudotis bendro naudojimo žeme - kitas reikalas. Aišku, tokiu atveju nepakanka žodinio pirmininko leidimo, turi būti tai patvirtinantis raštiškas dokumentas. Bet net ir tokiu atveju reikia nepamiršti, kad bendro naudojimo žeme naudotis leidžiama ne iki amžiaus pabaigos. Jei kyla konfliktų, sodų bendrijos valdyba turėtų iš naujo apsvarstyti ir priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Žinoma, čia kaip ir teisme - visi patenkinti negali būti.