NTrinka

Ž. Jagutienė teigia, kad socialinio būsto eilė „nejuda" taip greitai, kaip norėtųsi. Priklausomai nuo to, į kurį sąrašą žmogus įtrauktas, būsto gali tekti laukti 6, 7 ar net 10 metų. Daugiausiai kantrybės reikia tiems, kurie įtraukiami į bendrąjį sąrašą.

„Žinoma, per tiek laiko gali daug kas pasikeisti. Būna, kad žmonės išvyksta į užsienį, pasikeičia telefono numerius, juos sunku surasti pagal pateiktus duomenis. Kai kurie, sužinoję, kad sulaukė savo eilės, praneša, kad jiems būsto jau nebereikia", – sako Ž. Jagutienė.

Šiuo metu Šiaulių miesto savivaldybė yra pasirašiusi 227 socialinio būsto nuomos sutartis. „Tai yra kintantys skaičiai. Kažkas išsikrausto, kažkas gauna butą", – sako Ž. Jagutienė. Specialistė pasakoja, kad praėjusiais metais Savivaldybė įsigijo 13 naujų būstų. Kaip bus šiais metais, kol kas neaišku. Tačiau akivaizdu, kad socialinio būsto eilės ir toliau nemažės. Nesunku įsivaizduoti, kiek kantrybės prireiks paskutiniesiems sąraše įrašytiems asmenims, jei per metus ir toliau bus pateikiama po 140 prašymų, o Savivaldybė sugebės įsigyti vos keliolika naujų būstų.

Perkasi būstus

Sunkiai besiverčiantys asmenys neturėdami kur apsigyventi, griebiasi šiaudo ir nors ir pasinaudodami valstybės lengvata, bet ima kreditą ir įsiskolina bankams. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paskirsto pagal savivaldybes valstybės remiamų kreditų limitą bankams, kurie teikia būsto kreditus asmenims ar šeimoms, turintiems teisę į valstybės paramą pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą. Praėjusiais metais 60 asmenų ar šeimų gavo kreditų už 5,2 mln. litų. Šiauliečiai šalies mastu atsidūrė trečioje vietoje, kurie sudarė 9 proc. visų pasinaudojusiųjų valstybės remiamais būsto kreditais.

Socialinio būsto poreikis šalyje pernai didėjo

Ši problema opi ne tik mūsų mieste, bet ir visoje šalyje. Praėjusių metų gruodžio 31 dienos duomenimis, šalyje daugiau nei 31,5 tūkst. asmenų ar šeimų, kurie turi teisę į socialinį būstą ir yra įrašyti į savivaldybės sudaromus sąrašus, pageidavo išsinuomoti socialinį būstą – tai 4 proc. daugiau negu 2011 metais, tokius duomenis pateikė Lietuvos statistikos departamentas. Didėjančiam socialinio būsto poreikiui įtakos turi naujų, neįsitvirtinusių darbo rinkoje šeimų kūrimasis ir nepakankamos asmenų ar šeimų pajamos nuosavam būstui įsigyti.

Praėjusiais metais Lietuvoje į socialinio būsto nuomą pretendavo apie 9 514 jaunų šeimų (2011 m. – 9 345), našlaičių ar be tėvų globos likusių asmenų sąraše buvo 2 951 asmuo (2011 m. – 2 854), vadinamajame bendrajame sąraše – 11 728 pretendentai (2011 m. – 11 035). 545 asmenys bei šeimos, turėjusios socialinį būstą, pageidavo pagerinti gyvenimo sąlygas (2011 m. – 554).

Daugiausiai asmenų ar šeimų, norinčių išsinuomoti savivaldybių socialinį būstą, buvo Vilniaus (20 proc.), Kauno (12 proc.) ir Klaipėdos (8 proc.) savivaldybėse. Praėjusiais metais socialinio būsto šalyje sulaukė 1 086 asmenys ar šeimos. O dar prieš metus tokių asmenų ar šeimų buvo šiek tiek mažiau – 949. Socialinį būstą daugiausiai išsinuomojo jaunų šeimų sąraše esančios šeimos (23 proc.), asmenys ar šeimos iš bendrojo sąrašo (22 proc.) ir šeimos, auginančios tris ar daugiau vaikų (20 proc.).