Главная » Статьи » NEKILNOJAMOJO TURTO NAUJIENOS » NEKILNOJAMAS TURTAS LIETUVOJE |
Kalėdų ir Naujųjų metų švęsti grįžę
emigrantai pasinaudojo proga investuoti lėšų į būstą.
Lietuvos nekilnojamojo turto rinką pagyvino ir verslas -
įmonės skubėjo sandorius sudaryti iki metų pabaigos.
Nekilnojamojo turto (NT) ekspertai teigia, kad 2013 metais būstų parduota beveik trečdaliu daugiau nei 2012-aisiais, nors NT rinkos pagyvėjimas iš esmės pastebėtas tik Vilniuje. Tikimasi, kad šiemet bus išjudinta ir apmirusi Kauno bei Klaipėdos būsto rinka. Tam įtakos turės ir planai nuo 2015 metų Lietuvoje įvesti eurą. Kasmet panašios tendencijos Nekilnojamojo turto bendrovės „Inreal" Konsultacijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius teigė pastebėjęs NT rinkos pagyvėjimą 2013 metų pabaigoje. „Matėme žemės sklypų pardavimo didėjimą. Gyventojai ieškojo gerų galimybių investuoti į nekilnojamąjį turtą", - teigė jis. A.Antanavičius mano, kad metų pabaiga visada turi įtakos apsisprendžiant, ar įsigyti nekilnojamojo turto. „Į NT investuojančios įmonės dažnai stengiasi baigti sandorius dar nesibaigus metams. Švęsti grįžę emigrantai tuo metu turi daugiau laiko ir įsigyja nekilnojamojo turto. Ši tendencija pastebima kasmet", - teigė jis. Pasak eksperto, daugiausia būsto ieškota ir pirkta Vilniuje. Būstą sostinėje pernai pirko čia atvykusieji dirbti arba kitų miestų gyventojai, investuojantys į nekilnojamąjį turtą ir jį nuomojantys. „Nuomai būstas įsigyjamas Vilniuje arba pajūryje – Palangoje ir Neringoje", - teigė pašnekovas. Dažniausiai investuojama į vieno ar dviejų kambarių naujos statybos butus, kurie patrauklūs nuomininkams. Šiuo metu mėnesio įmokos už būsto paskolą dažniausiai yra mažesnės, nei kainuoja būsto nuoma, todėl tokia investicija patraukli net būstą įsigyjant už skolintas lėšas. Kita vertus, palūkanos už bankuose laikomus indėlius šiuo metu nukritusios iki istorinių žemumų, ir prognozuojama, kad artimiausiu metu jos galėtų netgi tapti neigiamos, tai yra indėlininkai patys turėtų mokėti bankams už jų pinigų saugojimą. Todėl žmonės ieško patrauklesnių būdų investuoti pinigus ir dažno akys krypsta į nekilnojamąjį turtą. „Sau būstą perkantys gyventojai ieško šiek tiek erdvesnio – pusantro ar dviejų kambarių - ekonominės klasės buto, kurio kaina svyruoja nuo 180 iki 250 tūkst. litų", - teigė A.Antanavičius. Ryškių būsto kainų pokyčių, pasak eksperto, šalies NT rinkoje 2013 metais neįvyko. Vilniuje naujos statybos butai brango vos keliais procentais. „Tiesa, naujai pradėtų įgyvendinti projektų butai, palyginti su vidutine rinkos kaina, gali būti brangesni iki 10 procentų. Senos statybos butų kaina nekito", - sakė pašnekovas. 2014 metais, A.Antanavičiaus nuomone, būstas Vilniuje turėtų brangti. Tai lems nemažėjantis pirkėjų skaičius, auganti ekonomika ir didėjančios gyventojų pajamos bei planuojamas euro įvedimas 2015 metų pradžioje.
A.Antanavičius: „Žmonės, nusprendę investuoti į
nekilnojamąjį turtą, dažniausiai būstą įsigyja Vilniuje arba pajūryje –
Palangoje ir Neringoje." / Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka
„Inreal" duomenimis, šiuo metu Vilniuje yra apie 2,8 tūkst. neparduotų naujos statybos butų. Šis skaičius per metus beveik nepasikeitė, nes vieni butai nuperkami, kiti pastatomi. „Kiek butų pastatyta, tiek jų ir parduota. 2013 metų pradžioje rinkoje buvo apie 2,9 tūkst. laisvų butų, o pabaigoje turėjome analogišką skaičių. Pernai per 11 mėnesių parduota apie 2,2 tūkst. butų. Taigi pasiūla neišsipūtė. Galiu priminti, kad 2012 metais Vilniuje parduota apie 1,4 tūkst. naujos statybos butų. Prognozuojame, kad 2014 metais Vilniuje bus siūloma iki 3 tūkst. naujos statybos butų, o parduota apie 2,5 tūkstančio", - sakė A.Antanavičus. Atsigaus Kaunas ir Klaipėda „Statistika rodo, kad 2012 metų gruodį būsto sandorių buvo gerokai daugiau negu sausį ir vasarį. O jeigu metų pabaiga laikytume ir spalį bei lapkritį, tai galėtume teigti, kad žmonės skuba įsigyti nekilnojamojo turto iki Naujųjų metų", - teigė bendrovės „Ober-Haus" Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis. 2013 metų statistikos duomenų kol kas dar nėra, tačiau ankstesniais metais užfiksuota, kad gruodį sandorių sudaroma daugiau negu lapkritį. Pavyzdžiui, 2012 metų gruodį buvo sudaryta 9,3 proc. daugiau sandorių nei tų pačių metų lapkritį. O 2013 metų sausį – 25,8 proc. mažiau negu 2012 metų gruodį. „Istoriškai Klaipėda buvo antras po Vilniaus pagal NT rinkos aktyvumą miestas – jeigu kainos kilo Vilniuje, Klaipėdoje jos sekė iš paskos. O Kaune rinka visada buvo vangiausia. 2007 metais Klaipėdoje kainos netgi buvo pavijusios Vilniaus butų kainas, todėl dėl krizės jos uostamiestyje krito gerokai daugiau negu Vilniuje ir Kaune. Krizės „pagirios" Klaipėdoje labiausiai jaučiamos ir uostamiestis sunkiau atsigauna", - pasakojo S.Vagonis. Pasak eksperto, pirmus tris 2013 metų ketvirčius Vilniuje per mėnesį vidutiniškai buvo sudaromi 709 butų sandoriai. Klaipėdoje – tik 241. Tačiau pagal sandorių skaičių tūkstančiui gyventojų tarp didžiųjų miestų Klaipėda pastaruosius trejus metus buvo lyderė Lietuvoje, o Kaunas ir Panevėžys – autsaideriai. Antai uostamiestyje pernai tūkstančiui gyventojų teko 1,5, Vilniuje – 1,3, Šiauliuose – 1,1 Kaune – 1,0, Panevėžyje – 0,8 sandorio. „Pagal neparduotų naujos statybos butų skaičių Klaipėdoje padėtis yra problemiškiausia. Mūsų duomenimis, Vilniuje trečią 2013 metų ketvirtį buvo 1134, Klaipėdoje – 800 neparduotų naujos statybos butų. Tokių butų skaičius, tenkantis tūkstančiui gyventojų, Kaune siekė 1,5, Vilniuje - 2,1, o Klaipėdoje – net 5,1. Taigi uostamiestyje yra nemažas neparduotų butų perviršis – daugiau nei dvigubai didesnis negu sostinėje ir trigubai didesnis negu Kaune", - aiškino S.Vagonis. Vis dėlto jis prognozuoja, kad šiemet Kaune ir Klaipėdoje NT rinka turėtų atsigauti – šiuose miestuose tikėtinas ir sandorių kiekio, ir kainų ūgtelėjimas. S.Vagonis mano, kad planuojamas euro įvedimas Lietuvoje 2015 metų pradžioje jau dabar daro įtaką būsto pirkėjams. Tačiau pagyvėjusio susidomėjimo būstu jis nesieja su galimu būsto brangimu įvedus eurą. To esą neatsitiko Estijoje, įspūdingo kainų augimo nesitikima ir Latvijoje, kuri eurą įsivedė nuo 2014 metų pradžios. „Kainų kilimo laukia nebent mažiau išsilavinę rinkos dalyviai. Būstą veikiau perka tie, kurie turi sukaupę daugiau grynųjų (galbūt nelegalių) pinigų ar manantys, kad palūkanos už bankuose laikomus eurus bus mažesnės nei už litus", - dėstė pašnekovas. Neparduoti naujos statybos butai didmiesčiuose
Šaltinis: „Ober-Haus" Vidutinis butų sandorių skaičius per mėnesį
Šaltinis: „Ober-Haus" | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Просмотров: 207 | |
Всего комментариев: 0 | |