NTrinka

Pasibaigus pirmam metų mėnesiui, galima ne tik atsigręžti į praeitį, t. y. apžvelgti, kokie pokyčiai nekilnojamojo turto rinkoje buvo pernai, bet ir pažvelgti į ateitį, ko gali tikėtis NT pardavėjai ir pirkėjai. Būsto rinka 2013-uosius užbaigė teigiamais pokyčiais. Pernai Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje pirkimo sandoriais perleistų daiktų kiekis viršijo ikikrizinių 2008 m. rezultatus. Ar šie teigiami pokyčiai – ilgalaikiai? Panašu, kad rinka po sudėtingo laikotarpio grįžta prie ikikrizinių skaičių.

2013-ieji – rekordiniai visomis prasmėmis

Registrų centro duomenimis, pernai Lietuvoje pirkimo sandoriais iš viso įsigyta per 123 tūkst. nekilnojamojo turto objektų, t. y. 21,8 proc. daugiau nei 2012 m.
Palyginti su ankstesniais metais, labiausiai pernai išaugo parduotų butų daugiabučiuose namuose ir žemės sklypų skaičius (atitinkamai 24,8 ir 24,7 proc.). Parduotų individualių ir sublokuotų gyvenamųjų namų per metus padaugėjo beveik dešimtadaliu (9,6 proc.), sodo namelių – 17,4 proc., kitų rūšių nekilnojamųjų daiktų – 11,5 proc.

2013 m. Lietuvos būsto rinkos apyvarta perkopė per 3,3 mlrd. Lt, t. y. būstui įsigyti išleistų pinigų suma daugiau nei 20 proc. pranoko 2012 m. būsto rinkos apyvartą. Registrų centro duomenimis, didžiojoje šalies dalyje pernai parduoto būsto kainos, išskyrus naujos statybos butus, buvo didesnės nei 2012 m.

Pernai metų pabaiga pasižymėjo precedento neturinčiu žemės sandorių aktyvumu. Preliminariais duomenimis, gruodį pirkimo sandoriais perleistų žemės sklypų skaičius pasiekė 9994. Neabejojama, kad apibendrinus visus gruodžio rezultatus šis skaičius perkops iki šiol Lietuvoje neregėtą 10 tūkst. sklypų pardavimo ribą.

Toks precedento neturintis žemės rinkos aktyvumas siejamas su pernai itin aktyviai vykusiu valstybinės žemės pardavimu, lėmusiu didelę antrinę žemės rinką, bei nuo šių metų pradžios įsigaliojusiais teisės aktų pakeitimais, kuriais gerokai apsunkintos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo galimybės.

Ligšiolinis prekybos žeme aktyvumo rekordas – 7154 per mėnesį parduoti sklypai – buvo užfiksuotas 2007 m. gegužę.

Brangsta beveik viskas

Vidutinė senesnės statybos butų kaina šalyje, išskyrus Vilnių, pernai sudarė 1525 Lt/kv. m, t. y. maždaug 1,7 proc. buvo didesnė už 2012 m. vidurkį. Senesnių butų pirkimo sandoriai sudarė 61,1 proc. 2012 m. būsto rinkos apyvartos šioje teritorijoje.

Naujesnės statybos butai didesnėje šalies dalyje pernai pardavinėti už vidutinę 2407 Lt kvadratinio metro kainą, t. y. net 5,5 proc. pigiau už naujų butų kainų vidurkį 2012 m.

Anot Aivaro Vozgirdo, nekilnojamojo turto biuro „Rebest" direktoriaus pavaduotojo, kainos kyla, tačiau labai nežymiai, bet lengva psichozė jaučiama. Gali būti, kad NT kainos kyla prieš Lietuvai įsivedant eurą, nes bijoma turto nuvertėjimo. „Šiuo metu nėra negalvojančių, kad turtas nebrangs", – sako jis.

Naujos statybos butams nežymiai nupigus, o senos statybos – truputį pabrangus, didesnis kainų šuolis buvo juntamas nuosavų gyvenamųjų namų rinkoje. Individualūs senesnės statybos namai pernai buvo perkami už vidutinę 926 Lt/kv. m kainą, t. y. net 5 proc. brangiau nei užpernai, o vidutinė naujos statybos individualių namų kaina didžiojoje šalies dalyje 2012 m. šoktelėjo net 13,5 proc. iki 1632 Lt/kv. m.

Taigi didžiojoje šalies dalyje vidutinė pernai įsigyto būsto kaina, palyginti su 2012 m., pakilo – būsto rinka 2013 metus užbaigė teigiamais pokyčiais. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per metus ūgtelėjo 1,1 proc. Tai didžiausias metinis augimas nuo 2008 m. vidurio. Šiauliuose gruodžio mėnesį buvo užfiksuotas 0,2 proc. kainų augimas, o vidutinė tvarkingų ir suremontuotų butų kvadratinio metro kaina padidėjo iki 1905 Lt (+4 Lt/m2). Panevėžyje gruodžio mėnesį butų kainos nekito – išliko tokios pat kaip ir lapkritį (1785 Lt/m2).

Yra paklausa, yra ir pasiūla

Kad daugėja NT sandorių, pirmiausia lemia auganti paklausa. Ekonomistų teigimu, žmonių lūkesčiai didėja, gerėja jų ilgalaikės ekonominės perspektyvos, tad ir investicijos į NT atrodo gerokai patrauklesnės. Žinia, kad NT rinkoje fiksuojami pirmieji kainų augimo ženklai po krizės, pakiliai nuteikia ir būsto statytojus, ir pardavėjus, be to, auga ir paklausa.

Didelę įtaką daro ir rekordiškai žemai nukritusios būsto paskolų palūkanos. Po 2009 m. NT rinkos krizės drastiškai smukęs bankų finansuojamas nekilnojamojo turto sandorių skaičius vėl stiebiasi aukštyn. 2013 m. beveik 31 proc. gyventojų sudarytų butų pirkimo sandorių buvo finansuojama kredito įstaigų, užstatant joms įsigytą ar kitą nekilnojamąjį turtą. Bankų skolintais pinigais įsigytų butų dalis per metus išaugo 3,9 proc. Gyvenamųjų namų rinkoje pernai buvo užfiksuota 17 proc. sandorių su hipoteka (įkeičiant turtą), kuriuos sudarė fiziniai gyventojai. Palyginti su ankstesniais metais, pernai bankų finansuotų namų sandorių padaugėjo 2,3 proc.

Koks būstas turės didžiausią paklausą?

Koks būstas ateityje turės didžiausią paklausą, nekilnojamojo turto ekspertai sutaria vieningai: populiariausi bus nedideli ekonominės klasės butai. „Jau dabar jų paklausa yra didžiausia, tokia tendencija numatoma ir artimiausius kelerius metus", – teigia NT biuro „Rebest" direktoriaus pavaduotojas A. Vozgirdas.

Atliktų tyrimų duomenimis, prieš krizę populiariausi buvo 60 kv. m butai, o dabar parduodamo tipinio buto plotas tesiekia 50 kv. m. „Sumažėjo" ir statomi namai. Tiesa, gyventojai dabar namus statosi gana aktyviai, o išaugęs sklypų pardavimas taip pat leidžia manyti, kad individualių namų statybų artimiausius keletą metų taip pat padaugės. Aišku, lazda turi du galus: ėmus tuštėti miestui, Šiaulių valdininkams teks pasukti galvą, kaip sukurti tokią infrastruktūrą mieste, kad kuo daugiau gyventojų būtų pritraukta jame gyventi. Labiausiai tai susiję su investicijų pritraukimu į pramoninių objektų statybą, nes būtent iš pramonės, o ne iš prekybos centrų yra didžiausia nauda miestui.