NTrinka

„Ober-Haus" Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis, paklaustas apie galimus šių metų komercinio NT rinkos nuomos kainų pokyčius , aiškino, kad didelių permainų greičiausiai nematysime – jos turėtų kilti panašiai kaip ir infliacijos lygis. „Jei žiūrėtume į praeitus metus, jie buvo sėkmingiausi sandėliavimo ir prekybinių patalpų rinkai. 2012-aisiaskainos kilo sandėliavimo (apie 5 proc.) ir prekybinių patalpų rinkoje (pakankamai žymiai – 10–15 proc.), – pasakojo S. Vagonis. – Kalbant apie šių metų nuomos kainas, tikimės, kad jos bus panašios kaip ir infliacija mūsų šalyje – ūgtelės keliais procentais. Vargu ar augimas viršys 5 procentus." Kalbėdamas apie komercinį NT Lietuvoje S. Vagonis atkreipė dėmesį į bendrą tendenciją, kad keičiasi didžiųjų Lietuvos miestų senamiesčių vaizdas: laisvus prekybos plotus, kuriuose prieš sunkmetį buvo įsikūrusios avalynės ir kitos parduotuvės, keičia maitinimo ar pasilinksminimo įstaigos. „Anksčiau prekybos gatvėse dominavo rūbų, batų parduotuvės, o šiuo metu – kavinės, klubai. Keičiasi nuomininkų struktūra: avalynės prekės išstumiamos suvenyrų parduotuvių ir keliauja į prekybos centrus, o gatvėse kuriasi pramogų įstaigos, turistų traukos centrai", – sakė S. Vagonis. „Ober-Haus" specialistas tai pat užsiminė, kad komercinių patalpų rinką šiemet turėtų pagyvinti ir skandinavų prekės ženklų atėjimas į Lietuvą, tačiau pastarųjų šalių prekybininkai dažniausiai nelinkę kurti turto Lietuvoje, o nusprendžia jį įsigyti. Kuriant naujus objektus dominuoja lietuviško kapitalo bendrovės.

Anot „Nordea" banko ekonomisto Žygimanto Maurico, skandinaviškų prekės ženklų atėjimas į Lietuvos rinką ilgainiui padės pritraukti ir daugiau kitų investuotojų iš Skandinavijos valstybių, bet tam reikalingi mūsų šalies teisinės sistemos pokyčiai. „Man keista, kodėl skandinavų prekybininkai taip ilgai neatėjo iki šiol: Lietuvoje mažmeninės prekybos įmonių pelningumas išskirtinis – ne tik didesnis negu Vakarų Europoje, bet ir negu Lenkijoje. Vertinant iš šios perspektyvos, galimybių labai daug, – sakė ekonomistas ir pridūrė, kad didelis trikdis pritraukti ne tik skandinavų, bet ir kitų šalių investuotojų vis dar yra biurokratija – teritorijų planavimas, leidimai ir kiti dalykai. Esą dėl didelės biurokratijos kainą moka ir visi Lietuvos gyventojai – maža konkurencija prekybininkams leidžia taikyti didesnius antakinius, todėl tokias prekes kaip drabužiai ar avalynė perkame gerokai brangiau nei galėtume.

Faktai: Komercinis NT