NTrinka

Visą Lietuvą apskriejusi žinia, jog nuo šių metų kovo 1 dienos kyla žemės vertė, sąmyšį sukėlė ir tarp Klaipėdos rajono gyventojų. Žemės savininkų baimę kelia tai, jog išaugus turimo turto vertei juos ims smaugti perdėtai didelis žemės mokestis. Žemėtvarkos specialistai pripažįsta, kad asmeninio ūkio žemės sklypų vertė išties brangs nuo 3 iki 10 kartų. Didžiausią augimą patirs žemės turėtojai priemiestiniuose rajonuose.

Apie pasikeitimus žemės turėtojams kalbamės su Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Klaipėdos rajono skyriaus vedėja Daiva Bukavičiene.

– Kas sąlygojo žemės vertės pasikeitimus? Kokie jie?

– Informacijos apie žemės vertės brangimą pasklidimas turi pagrindą. Yra padaryti tam tikri pakeitimai teisės aktuose. Asmeninio ūkio žemės sklypo kaina apskaičiuojama pagal Žemės įvertinimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 (Žin.,1999, Nr. 21-597; 2002, Nr. 102-4574)s). Įsigaliojus minėto nutarimo pakeitimui nuo 2013 m. kovo 1 d. parduodamų be aukciono asmeninio ūkio žemės sklypų vertė apskaičiuojama pagal žemės verčių zonų žemėlapius. Noriu akcentuoti, kad žemės pabrangimas liečia ne visus žemės turėtojus, o tik asmeninio ūkio žemės naudotojus, kurie šiuo metu nėra įsiteisinę turimos asmeninio naudojimo žemės, t. y. nesudarė valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarčių ar nuomos sutarčių.

– Kiek Klaipėdos rajone yra asmenų, neįteisinusių asmeninio ūkio naudojimo žemės?

– Iš viso Klaipėdos rajono skyriui prašymus įteisinti žemę yra pateikę 8 537 asmeninio ūkio naudotojai. Jų turima žemė užima 18 027 ha. Privatizuota asmeninio ūkio žemė (sudarant valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis) arba sudarytos nuomos sutartys procentais nuo naudojamo asmeninio ūkio žemės ploto – 98,3 proc. Šiuo metu yra apie 200 asmenų, kurie yra neišpirkę asmeninio ūkio žemės.

– Kokių veiksmų turėtų imtis žemės neįteisinę asmeninio ūkio žemės turėtojai ar nesumokėję žemės mokesčio?

– Klaipėdos rajono skyrius ragina tokius asmenis suskubti įteisinti žemę. Visiems tokios žemės turėtojams esame išsiuntę registruotus laiškus su paaiškinimu apie pasikeitimus. Taip pat prie laiško prisegtas mokėjimo kvitas, kuris leidžia laiku atlikti numatytus veiksmus dėl žemės įteisinimo. Žemės turėtojai iki šių metų kovo 1 d. sumokėti gali pagal galiojančią senąją tvarką.

– Kokiu principu sudaryti žemės verčių žemėlapiai? Kuriose Klaipėdos rajono teritorijose žemės vertė išaugs?

– Su žemės verčių žemėlapiais galima susipažinti VĮ Registrų centras internetinėje svetainėje. Reziumuojant, žemės vertė skiriasi pagal rajono teritorijų ribas ir ji yra orientuota į žemės pirkimo–pardavimo kainą toje teritorijoje.

Kainų skirtumas svyruoja nuo 3 iki 10 kartų, t. y. pabrangimas nuo nominalios kainos laukiamas nuo 3 kartų iki 10 kartų, priklausomai nuo asmeninio ūkio žemės buvimo vietos. Didžiausias kainų skirtumas numatomas priemiestinėse Sendvario, Dovilų, Dauparų–Kvietinių, Kretingalės seniūnijose. Tačiau nepamirškite, kad tai liečia tik asmeninio ūkio naudotojus, kurie šiuo metu nėra sumokėję mokesčio arba nesumokės iki š. m. kovo 1 d. Likę asmeninio ūkio naudotojai, neturintys galimybių įforminti valstybinės žemės naudojimo pirkimo–pardavimo sutartimi, turės galimybę sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartis.

– Ar tokios žemės savininkai, kurie jos dar nėra įteisinę, skuba tai padaryti?

– Yra kategorija asmenų, kurie suskubo susimokėti žemės mokestį pagal ankstesnę tvarką. Kiti pradeda atsisakyti asmeninio ūkio naudojimo žemės, o dar kita dalis žemę pasilieka nuomos pagrindu. Tikimės didesnio tokių žmonių aktyvumo vasario antroje pusėje.

Noriu akcentuoti, kad kiekvienas asmeninio ūkio žemės naudotojas neturėtų sau taikyti taisyklės, jog jei kažkam žemė pabrango 5 kartus, tai ir man tiek pat brangs. Visiems sklypams žemės vertė keisis individualiai, priklausomai nuo teritorijos, kurioje sklypas yra pagal žemės verčių žemėlapį.

– Nuo šių metų kovo 1 d. keičiasi ir valstybinės žemės, įsiterpusios į sodininkų bendrijų teritorijas, vertės skaičiavimo metodika. Kaip tai paveiks norinčiuosius įsigyti tokią žemę?

– Tai dar vienas esminis pakeitimas, įsigaliojantis pagal tą patį jau minėtą LR Vyriausybės nutarimą Nr. 205. Jame atsirado punktas, kuris reglamentuoja, kad tie sodininkų bendrijų nariai, kurie nori įsigyti su nuosavu sklypu besiribojantį įsiterpusį valstybinės žemės plotą, už jį taip pat turės mokėti ženkliai daugiau. Noriu atkreipti dėmesį, kad įsiterpę valstybinės žemės sklypai – tai daugiausia iki 4 arų plotą užimantys žemės sklypai, daugiausia esantys sodų pakraščiuose, greta kanalų ir pan., kai iš jų negalima suformuoti naujo sodo sklypo. Žmonės esant galimybei tokius plotus linkę įsigyti dėl gerovės, tačiau tokių laisvų žemių nėra daug. Tokios žemės vertė bus skaičiuojama nuo rinkos vertės, o anksčiau kaina buvo skaičiuojama pagal specialią metodiką. Tie, kurie planavo įsigyti tokios žemės, dar gali suskubti ir įsigyti ją įvertinus pagal senąją metodiką.