Priežastis - toks mokestis kai kuriems savininkams padidėjo net dešimtis kartų.
„Ketvirtadienį po pasitarimo su premjeru daviau nurodymą parengti įstatymo projektą, kuriuo būtų stabdoma dabartinė žemės mokesčio tvarka. Toks projektas bus įregistruotas Seime tikriausiai jau penktadienį, vėliausiai - pirmadienį. Priėmus tokį įstatymą automatiškai vėl įsigaliotų senoji tvarka, o iki metų pabaigos būtų parengta ir priimta nauja šio mokesčio koncepcija. Mano vizija - mokestis už gyvenamosios paskirties žemę turi būti vienodas. Juk pensija vienoda tiek Vilniuje, tiek Šalčininkuose," – teigia B. Bradauskas.
Pasak B. Bradausko, toks sprendimas buvo priimtas po pasitarimo su premjeru Algirdu Butkevičiumi.
Nuo sausio įsigaliojus Žemės mokesčio įstatymo pataisoms, mokesčio pagrindu tapo ne žemės derlingumas (nominali vertė), kaip iki tol, o rinkos kaina paremta vertė. Be to, savivaldybių taryboms numatyta teisė nustatyti konkretų mokesčio tarifą - nuo 0,01 iki 4 proc.
Savivaldybė gali nustatyti skirtingus tarifus, atsižvelgdama ir į žemės paskirtį - ar ji skirta gyvenamajai teritorijai, ar komercinei aplinkai, ar, pavyzdžiui, žemės ūkio produkcijai auginti. Kadangi naujoji tvarka atrišo rankas savivaldybėms nustatyti šio mokesčio tarifus, beveik visos pajūrio savivaldybės yra suplanavusios šiemet jo surinkti daugiau nei pernai.
Štai Klaipėdos savivaldybė, anot jos Finansų ir turto departamento direktorės Aldonos Špučienės, šiemet planuoja gauti 1,24 mln. litų žemės mokesčio - beveik 26 proc. daugiau nei pernai (980 tūkst. litų).
Pasak Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos valdybos nario Kęstučio Kristinaičio, pradėjus mokestį skaičiuoti nuo rinkos vertės, o ne nuo žemės derlingumo, mokestinė bazė padidėjo apie 95 proc. sklypų, o šuoliai miestų centruose - net iki 60 kartų.
