SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė tikino, kad
skirtumas tarp kintamų ir fiksuotų palūkanų turėtų parodyti tikimybę, ar
palūkanos ateityje didės „Teoriškai, sumokamų palūkanų kiekis,
pasirinkus fiksuotą normą turėtų būti didesnis, tačiau jos leidžia
apsidrausti nuo netikėtumų ir nepakeliamai didelio įmokos dydžio", –
aiškino ekspertė bei pridūrė, kad artimiausiu metu didelių normos šuolių
nesitikima.
Globalių procesų įtaka
Prognozuoti, kiek ilgai laikysis žema palūkanų norma, gana sunku.
Žinant, kad jų dydis priklauso nuo to, kiek ilgai žemas palūkanas laikys
centriniai JAV ir Europos bankai, galima bandyti nuspėti šių veiksmus.
Vyriausiojo banko „Nordea" ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu,
Europos centrinis bankas (ECB) neturėtų kelti bazinės palūkanų normos
iki 2015 metų, todėl užfiksavusieji palūkanas dabar mokėtų didesnę kainą
nei besirenkantieji kintamą normą. „Kita vertus, laikantis panašioms
tendencijoms ir augant ekonomikai, ECB palūkanų normą tikrai padidins, o
tai skatins branginti būsto paskolas, taigi ilguoju laikotarpiu gali
laimėti ir užfiksavusieji palūkanas, nes dabar jos yra ypač žemos", –
aiškino ekonomistas.
„Ekonomika.lt" primena, kad norint prognozuoti centrinių bankų
palūkanų normą reikia analizių, kurias sau leisti gali nebent Lietuvos
miestams darbuotojų skaičiumi prilygstantys investiciniai bankai, todėl
tikslių garantijų pateikti iš esmės neįmanoma.
Panaši situacija ir kalbant apie EURIBOR rodiklį – vidutinį palūkanų
dydį, už kurį bankai skolina (linkę skolinti) lėšas kitiems bankams.
Kitaip tariant, kuo bankai labiau pasitiki kitų finansinių institucijų
galimybėmis vykdyti įsipareigojimus, tuo šis rodiklis mažesnis. Europos
bankų krizės metu būtent šis rodiklis šoktelėjo ir padidino būsto
paskolos įkainius.
Šiuo metu šis rodiklis yra pasiekęs istorines mažumas dėl ECB taikomos pinigų politikos.
Privalu įvertinti galimybes
Kaip ir priimant bet kokį svarbų sprendimą, imantis būsto paskolos
naštos, privalu adekvačiai įvertinti savo įsipareigojimus. Akivaizdu,
kad besaikio skolinimosi amžius jau praeityje. Suvokus, kad sistema
nepasirengusi, sukurti tam tikri saugikliai – norintieji gauti būsto
paskolą privalo įnešti bent 15 proc. perkamo būsto vertės siekiantį
įnašą, o mėnesio įmokų suma negali viršyti daugiau nei 40 proc. asmens
ar namų ūkio pajamų.
„Svarbu atkreipti dėmesį, ar yra kitų įsipareigojimų, skolų, paskolų
ar išlaikytinių. Kitaip tariant, ar yra papildomų sąlygų, kurios lemtų,
kad padidėjus palūkanų normai, nebebus papildomo pajamų šaltinio", –
aiškino J. Varanauskienė ir pridūrė, kad svarbu atsižvelgti į turimas
santaupas.
„Tie namų ūkiai, kurių paskolos ir įmokų santykis mažesnis nei 30
proc., o paskolos ir užstato santykis – mažas, bei tie, kurie turi
santaupų, neturi kitų įsipareigojimų ar vaikų, gali kur kas laisviau
rinktis kintamą palūkanų normą", – sakė šeimos finansų ekspertė.
O. Bložienė taip pat pasiūlė iki prisiimant finansinius
įsipareigojimus bent mėnesį pabandyti išgyventi atskaičiavus būsto
paskolos įmokos sumą. „Reikia pabandyti, ar išaugusios išlaidos
nepranoks buvusio optimizmo – pasitaiko ir taip", – sakė „Swedbank"
ekspertė.
Būsto paskolų – mažiau
Lietuvos banko duomenimis, iki šių metų šalies namų ūkiai būstui
naujų paskolų paėmė už kiek daugiau nei 2,5 mlrd. litų – beveik 70 proc.
visų skolintų lėšų gyventojai norėjo gauti eurais. Nors skaičius atrodo
nemažas – daugiau nei dukart viršija Vilniaus miesto metini biudžetą,
palyginti su laikotarpiu, buvusiu prieš krizę, rodikliai išties kuklūs.
Pavyzdžiui, daugiausia būstui eurais gyventojai skolinosi 2008 metų
sausį – nuosavam lizdui įsigyti suteikta daugiau nei 800 mln. litų. Per
vieną metų mėnesį. Per 10 šių metų mėnesių, bendra Senojo žemyno valiuta
pasiskolinta 1,7 mlrd. litų – tik dvigubai daugiau nei per 30 pirmųjų
finansų krize sudrebinsiančių metų dienų.
Nors prie paskolų mažėjimo prisidėjo daugybė veiksnių – nuo
griežtesnių reikalavimų skolininkams iki sumažėjusių būsto kainų, –
noras skolinti nedingo. Kaip ir poreikis tapti NT savininku.
FAKTAI: Būsto paskola
- 84 proc. visų šiemet suteiktų būsto paskolų pasirinktos su kintama palūkanų norma
- 32 proc. visų būsto paskolų šiemet suteikta litais
- Lietuvos banko duomenimis, vidutiniškai būsto paskolai litais spalį buvo taikomos 2,69 proc., eurais – 2,33 proc.
- Didžiausia vidutinė palūkanų norma krizės metu būsto paskoloms litais siekė – 10,48 proc., eurais – 6,23 proc.
