NTrinka

SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė tikino, kad skirtumas tarp kintamų ir fiksuotų palūkanų turėtų parodyti tikimybę, ar palūkanos ateityje didės „Teoriškai, sumokamų palūkanų kiekis, pasirinkus fiksuotą normą turėtų būti didesnis, tačiau jos leidžia apsidrausti nuo netikėtumų ir nepakeliamai didelio įmokos dydžio", – aiškino ekspertė bei pridūrė, kad artimiausiu metu didelių normos šuolių nesitikima.

Globalių procesų įtaka

Prognozuoti, kiek ilgai laikysis žema palūkanų norma, gana sunku. Žinant, kad jų dydis priklauso nuo to, kiek ilgai žemas palūkanas laikys centriniai JAV ir Europos bankai, galima bandyti nuspėti šių veiksmus.

Vyriausiojo banko „Nordea" ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, Europos centrinis bankas (ECB) neturėtų kelti bazinės palūkanų normos iki 2015 metų, todėl užfiksavusieji palūkanas dabar mokėtų didesnę kainą nei besirenkantieji kintamą normą. „Kita vertus, laikantis panašioms tendencijoms ir augant ekonomikai, ECB palūkanų normą tikrai padidins, o tai skatins branginti būsto paskolas, taigi ilguoju laikotarpiu gali laimėti ir užfiksavusieji palūkanas, nes dabar jos yra ypač žemos", – aiškino ekonomistas.

„Ekonomika.lt" primena, kad norint prognozuoti centrinių bankų palūkanų normą reikia analizių, kurias sau leisti gali nebent Lietuvos miestams darbuotojų skaičiumi prilygstantys investiciniai bankai, todėl tikslių garantijų pateikti iš esmės neįmanoma.

Panaši situacija ir kalbant apie EURIBOR rodiklį – vidutinį palūkanų dydį, už kurį bankai skolina (linkę skolinti) lėšas kitiems bankams. Kitaip tariant, kuo bankai labiau pasitiki kitų finansinių institucijų galimybėmis vykdyti įsipareigojimus, tuo šis rodiklis mažesnis. Europos bankų krizės metu būtent šis rodiklis šoktelėjo ir padidino būsto paskolos įkainius.

Šiuo metu šis rodiklis yra pasiekęs istorines mažumas dėl ECB taikomos pinigų politikos.

Privalu įvertinti galimybes

Kaip ir priimant bet kokį svarbų sprendimą, imantis būsto paskolos naštos, privalu adekvačiai įvertinti savo įsipareigojimus. Akivaizdu, kad besaikio skolinimosi amžius jau praeityje. Suvokus, kad sistema nepasirengusi, sukurti tam tikri saugikliai – norintieji gauti būsto paskolą privalo įnešti bent 15 proc. perkamo būsto vertės siekiantį įnašą, o mėnesio įmokų suma negali viršyti daugiau nei 40 proc. asmens ar namų ūkio pajamų.

„Svarbu atkreipti dėmesį, ar yra kitų įsipareigojimų, skolų, paskolų ar išlaikytinių. Kitaip tariant, ar yra papildomų sąlygų, kurios lemtų, kad padidėjus palūkanų normai, nebebus papildomo pajamų šaltinio", – aiškino J. Varanauskienė ir pridūrė, kad svarbu atsižvelgti į turimas santaupas.

„Tie namų ūkiai, kurių paskolos ir įmokų santykis mažesnis nei 30 proc., o paskolos ir užstato santykis – mažas, bei tie, kurie turi santaupų, neturi kitų įsipareigojimų ar vaikų, gali kur kas laisviau rinktis kintamą palūkanų normą", – sakė šeimos finansų ekspertė.

O. Bložienė taip pat pasiūlė iki prisiimant finansinius įsipareigojimus bent mėnesį pabandyti išgyventi atskaičiavus būsto paskolos įmokos sumą. „Reikia pabandyti, ar išaugusios išlaidos nepranoks buvusio optimizmo – pasitaiko ir taip", – sakė „Swedbank" ekspertė.

Būsto paskolų – mažiau

Lietuvos banko duomenimis, iki šių metų šalies namų ūkiai būstui naujų paskolų paėmė už kiek daugiau nei 2,5 mlrd. litų – beveik 70 proc. visų skolintų lėšų gyventojai norėjo gauti eurais. Nors skaičius atrodo nemažas – daugiau nei dukart viršija Vilniaus miesto metini biudžetą, palyginti su laikotarpiu, buvusiu prieš krizę, rodikliai išties kuklūs.

Pavyzdžiui, daugiausia būstui eurais gyventojai skolinosi 2008 metų sausį – nuosavam lizdui įsigyti suteikta daugiau nei 800 mln. litų. Per vieną metų mėnesį. Per 10 šių metų mėnesių, bendra Senojo žemyno valiuta pasiskolinta 1,7 mlrd. litų – tik dvigubai daugiau nei per 30 pirmųjų finansų krize sudrebinsiančių metų dienų.

Nors prie paskolų mažėjimo prisidėjo daugybė veiksnių – nuo griežtesnių reikalavimų skolininkams iki sumažėjusių būsto kainų, – noras skolinti nedingo. Kaip ir poreikis tapti NT savininku.

FAKTAI: Būsto paskola