NTrinka

Šiais metais nekilnojamojo turto (NT) rinka toliau augs, prognozuoja DNB bankas, vertindamas 2013 m. rezultatus. Prognozuodamas nuosaikų NT rinkos augimą bankas paruošė kitokį būsto paskolų skaičiavimo metodą.

"Būsto paskolas augina būsto kainos, - sakė DNB banko valdybos narys ir prezidento pavaduotojas Šarūnas Nedzinskas. - O augant NT rinkai, atsigauna ir būsto paskolų rinka."

Pasak jo, bankas, nagrinėdamas būsto paskolų kainas, pastebėjo, kad skirtingais metais imdamas paskolą klientas mokėjo vis kitą maržą, o tai nėra labai teisinga. Dėl to bankas nusprendė kitaip skaičiuoti būsto paskolų kainą.

"Ką mes norime pasakyti, kad skirtingais metais, 2007, 2009, 2014 atėjęs tos pačios kredito rizikos klientas, jis matė skiringą maržą, kuri pridedama prie pastovios, bazinės dalies (EURIBOR ar VILIBOR), - sakė Š. Nedzinskas. - Mes siūlome aiškiai atskirti kliento individualią maržą nuo visų kitų būsto paskolos kainą lemiančių veiksnių, o tie veiksniai yra ilgalaikio skolinimosi marža."

Paprastai būsto paskolos kainą sudaro tarpbankinė palūkanų norma VILIBOR ar EURIBOR, priklausomai nuo to, ar skolinamasi litais, ar eurais, bei banko taikomos maržos, t.y. įkainio, už kurį skolina konkretus bankas.

DNB bankas planuoja kitaip skaičiuoti būsto paskolų kainą. Viena paskolos kainos dalis priklausys nuo kliento kredito istorijos, lojalumo bankui, pajamų - tai vadinama kredito rizikos marža. Kitą paskolos dalį sudarys ilgalaikė pinigų kaina. Taip pat bus pridedamas pasirinkto laikotarpio VILIBOR ar EURIBOR.

Kainodara pradedama taikyti nuo vasario 17 d., kitų paskolų sąlygos nesikeičia, nebent dėl to kreipiasi patys klientai.

Banko valdybos narys ir prezidento pavaduotojas paaiškina, kad dėl to sumažės klientui taikoma individuali marža, kuri priklauso nuo jo rizikos. O rizika, kuri bankui tenka dėl ilgalaikio skolinimosi, anksčiau įskaičiuota į kliento maržą, dabar bus atskirta kaip atskiras komponentas.

Sutartyje klientas matys visus tris komponentus: savo rizikos maržą, ilgalaikio finansavimo maržą bei VILIBOR ir EURIBOR.

Kitaip tariant, jei anksčiau paskolos kainą sudarydavo dvi dedamosios dalys, t.y. klientui taikoma banko marža ir EURIBOR arba VILIBOR, dabar ją sudarys trys dalys: klientui taikoma banko marža be vieno kriterijaus (ilgalaikio skolinimosi kainos), ilgalaikio finansavimo marža bei EURIBOR ar VILIBOR.

Š. Nedzinskas pateikia pavyzdį, kad jei iki šiol vidutinė kliento marža sudarė apie 2,5 proc., pakeitus kainodarą ji sumažėtų iki 1,6 proc. punkto, tačiau prie šios maržos būtų pridėtas papildomas komponentas - Ilgalaikio finansavimo marža. Ji vasario 17 d. sudaro 0,69 proc. punkto.

"Klientas, kuris mato, kad šiais metais jo marža 1,9 proc., jie yra patenkintas, tačiau mato, kad jo kaimynas 2009 m. gavo 2,6 proc. Kaimynai pasikalba ir vienas iš jų ateina į banką ir sako, atsiprašau, bet mano marža per didelė, nes mano kaimynas gavo 1,9 proc.", - paaiškina Š. Nedzinkas.

Jis sako, jog atskyrus žmogaus rizikos maržą ir ilgalaikio skolinimosi rizikos maržą, žmonės supras, kodėl skolinimo kainos skiriasi.

Ilgalaikio skolinimosi maržą, naują į būsto paskolos kainą įtraukiamą komponentą, skaičiuoja tarptautinė agentūra "Bloomberg", įvertinusi, už kiek vidutiniškai šiuo metu 21-o aukšto reitingo Europos bankas skolinasi rinkoje pagal eurais nominuotų obligacijų kotiruotes.