NTrinka

Vieno J.Žemgulio g. daugiabučio gyventojai pateko į biurokratų sukurtą labirintą. Prieš aštuonerius metus dujomis butus šildyti nusprendę ir dešimtis tūkstančių litų tam išleidę žmonės šiuo metu šildosi taip, kaip išmano.

Pareikalavo naujų dokumentų

Aštuonerius metus siekta laisvės nuo centralizuotai tiekiamos šilumos valanda turėjo išmušti dar 2013 m. rudenį, kai daugiabutyje buvo išvedžiotas dujotiekio vamzdynas, o visuose butuose įrengti dujų katilai. Deja, namo gyventojų viltims kol kas nelemta išsipildyti: brangūs dujų katilai neūžia iki šiol.

"Viskas padaryta, už viską sumokėta, bet turime šildytis, kas kaip išmanome: elektra, židiniais", – skundėsi namo gyventojas Raimundas Charževskis.

Dujų čiaupo neleidžia atsukti Valstybinė energetikos inspekcija (VEI). Į ją kreipėsi daugiabutyje dujotiekio įdiegimo darbus atlikusi bendrovė ir namo gyventojai, tačiau VEI tikina: jos inspektoriai neateis tikrinti atliktų darbų, nes esą neturi pagrindo "atlikti patikrinimą ir įvertinti energetikos įrenginių techninę būklę bei išduoti šių įrenginių patikrinimo pažymą". VEI argumentas – "šildymo sistemos pertvarkymas ar atjungimas nuo centralizuoto šilumos tiekimo tinklo turi būti atliktas vadovaujantis teisės aktuose nustatyta tvarka".

Anot inspekcijos, gyventojai turėtų iš savivaldybės gauti savivaldybės pritarimą pastato paprastojo remonto projektui.

"Ar jie supranta, ką tai reiškia, kiek laiko tai užtruks? Mums šildymo reikia šiandien, o jie tyčiojasi. Mes jau galvojame teisybės ieškoti teisme", – pyko namo butų savininkus vienijančios bendrijos pirmininkas Gintas Ramanauskas. Kaunietis teigia išsiaiškinęs, kad namo gyventojai į keblią situaciją papuolė, nes per tą laiką, kol buvo įvedamos dujos, pasikeitė tokiems darbams keliami reikalavimai, kuriais Kaune dirbantys valdininkai vadovaujasi aklai.

Parašus rinko dukart

Kai šį rudenį gyventojai kreipėsi į VEI Kauno teritorinį skyrių, jo viršininkas Arvydas Tranauskas pareiškė, kad visų darbų pagrindu laikytas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus leidimas nė negalioja.

"Jei nebūtų statybos leidimo, ar mes būtume gavę technines sąlygas dujotiekiui įvesti?" – stebėjosi leidimu prieš aštuonerius metus rūpinęsis tuometis namo butų savininkų bendrijos pirmininkas Jonas Milašius.

Kaunietis pasakojo su neaiškių reikalavimų virtine susidūręs nuo pat proceso pradžios. Įvairių savivaldybės ir valstybinių institucijų slenksčius teko minti daugybę kartų.

"Vien visų gyventojų parašus rinkau du kartus", – pasakojo buvęs bendrijos vadovas.

"Kauno energija" nepaleido

Anot J.Milašiaus, A.Tranauską pavyko įtikinti, kad leidimas yra galiojantis, tačiau pagal jo išdavimo metu galiojusius reikalavimus, pakeisti šildymo būdą buvo neįmanoma ir be "Kauno energijos" leidimo. Tokio leidimo gyventojai neturėjo, nes savivaldybės įmonė pareiškė, kad tai bus galima padaryti tik tuomet, kada bus padengti visi įsiskolinimai už šildymą.

Akivaizdu, kad "Kauno energijai" šio namo praradimas būtų labai skausmingas. Name butų nėra daug, 20, tačiau jų plotas svyruoja nuo maždaug 150 iki 350 kv. m.

"Teisiškai skola negali būti priežastis neleisti atsijungti nuo šildymo tinklų, todėl labai rimtai galvojome kovoti su "Kauno energija", tačiau dujų kainos pradėjo kilti, tad nusprendėme, kad protingiau būtų pasilikti galimybę naudotis "Kauno energijos" paslaugomis", – prisiminė G.Ramanauskas.

Daugelis bendrijos narių nusprendė butus šildyti dujomis, tačiau susitarė pasilikti galimybę naudoti ir "Kauno energijos" tiekiama šiluma, todėl atsijungimo nuo šilumos tinklų sąlygų nebeprašė.

"VEI aiškina, kad mes privalome turėti atsijungimo nuo šilumos tinklų sąlygas, tačiau mes nenorime nuo jų atsijungti", – aiškino J.Milašius.

Dujininkai grasina baudomis

Prieš kelerius metus pasikeitus reikalavimui, "Kauno energijos" leidimo nebereikia, tačiau būtinas savivaldybės išduodamas leidimas paprastojo remonto projektui. Šio leidimo finišuojant dujų įdiegimo procesui ir pareikalavo A.Tranauskas.

"Juk tų pačių dokumentų pagrindu, kuriuos turime, dujų vamzdis paklotas iki namo. Tada pati Energetikos inspekcija viską tikrino ir pasirašė, kad viskas gerai. O dabar leidimas nebetinka. Kur logika?" – stebėjosi G.Ramanauskas.

Bendrijos turimi dokumentai neužkliuvo nei daugiabutyje dujų tinklų išvedžiojimo projektą rengusiai ir jį įgyvendinusiai bendrovei, nei "Lietuvos dujoms". Ši įmonė visiems butų savininkams jau išsiuntė grasinančius laiškus, kad šie turės kas mėnesį mokėti 50 litų siekiančias baudas, jei nenaudos dujų, nes tą įsipareigojo daryti pasirašydami naują dujų vartojimo sutartį su "Lietuvos dujomis".

Pasigenda tarnautojų žmogiškumo

Pagalbos rankos namo gyventojams neištiesia nei "Lietuvos dujos", nei Kauno miesto savivaldybė, nei VEI.

"Mes jų prašome, kad ateitų, pažiūrėtų ir, jei įmanoma, leistų eksploatuoti. Smulkius trūkumus mes sutvarkysime, pažadame", – tarnautojų žmogiškumo maldavo R.Charževskis.

Mažiausia suma, kurią už dujų įvedimą ir katilo pastatymą teko pakloti vienam butui, viršijo 10 tūkst. litų. Kai kurie gyventojai suplojo ne vieną dešimtį tūkstančių, nes įrengė ne tik brangius katilus, bet ir atnaujino radiatorius, vamzdyną. Deja, šiuo metu investicijos neduoda naudos.

"Per tą židinį galą gausiu", – skundėsi židinį turinti namo gyventoja Elena Jurkienė. Moteris serga liga, kuri netoleruoja net menkiausio dūmelio. Po šildymo sezono pradžios labai suprastėjusia sveikata skųstis pradėjusi moteris apie šį ligos simptomą sužinojo neseniai. Todėl didelį butą pradėjo šildyti elektra.

"Jau pora mėnesių, kaip galėtume naudotis dujomis, bet niekas neleidžia", – stebėjosi moteris.

"Inspekcija nebebendrauja, tik sako: "Jums ruošiamas atsakymas raštu". Taip ir vaikšto raštai tarp Vilniaus ir Kauno po kelias savaites. O mes šąlame", – pyko G.Ramanauskas.

A.Tranauskas atsisakė kalbėtis ir su "Kauno diena". "Kreipkitės į atstovę spaudai", – tarė tarnautojas. VEI atsakė išsamiu raštu, kurio pabaigoje valdiškai pažymima: "VEI neturi pagrindo atlikti patikrinimą."

"Jei būtume žinoję, kad bus tiek vargo, tų dujų būtume net nevedę", – ranka numojo R.Charževskis.

Prisidengia gyventojo skundu

J.Žemgulio g. daugiabutyje atliktų darbų patikrinti neateinantys VEI tarnautojai mosuoja ne tik juos ginančiais dokumentų sąrašais, bet ir vieno namo gyventojo skundais.

"Tie skundai neturi nieko bendra su dujų įvedimu, bet jais prisidengiama", – kalbėjo G.Ramanauskas.

Skundų autorius Antanas Matusevičius pasakojo, kad jis ir kiti pirmo aukšto gyventojai nukentėjo po to, kai bendrija nusprendė nebešildyti po namu esančių garažų. Dėl šios priežasties pirmame aukšte labai sumažėjo temperatūra. A.Matusevičius reikalauja, kad būtų apšildytos garažų lubos. Jis pripažįsta, jog skundai gali turėti įtakos, kad neateitų VEI inspektoriai, tačiau vyras trauktis neketina.

"Gal inspekcija ir būtų padariusi nuolaidą, užsimerkusi, jei mes viduje susitartume, – spėliojo A.Matusevičius. – Bet ką man daryti?"

"Jis gal ir yra teisus, tačiau savo teisybę turi įrodinėti ne tokiais būdais, o teisme", – aiškino G.Ramanauskas.

Komentaras

Žilvinas Šilėnas
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas

Mūsų valstybėje įvairių dokumentų derinimas užtrunka ne vienus metus. Per tą laiką spėja pasikeisti ir valdžia, ir politinė valia, ir įstatymai. Nesivadovaujama protingumo kriterijais. Tokie dalykai valstybei solidumo nesuteikia. Jeigu techninės sąlygos išpildytos, žmonės neturėtų šalti vien todėl, kad kažkokie dokumentai nesutvarkyti. Negaliu detaliai komentuoti šio atvejo, nes nesu į jį įsigilinęs, tačiau gali būti, kad tai yra viena iš daugybės istorijų, kai tarnautojai situacija vertina nesiremdami žmogiškumo kriterijais. Tiesa, kartais tarnautojai neturi kito pasirinkimo – bijo elgtis žmogiškai, nes už tai gali būti nubausti. Kartais ne tik tarnautojams, bet ir pačiai sistemai reikia naudotis protingumo ir žmogiškumo kriterijais.